- žegrė
- žegrė̃ sf. (4) Sn, žẽgrė (2) LKAI105(Auk), Smn žr. žagrė: 1. Išejo sūnus art – kumelelė kūda ir žegrės nenori traukt LTR(Prng). Kerti berželį žegrelei, lauži rykštelę jauteliam TDrIV60(Vlk). | prk.: Mano vaikai nuejo nei šiokia, nei tokia žegrè (blogu keliu) Tvr. ^ Kokia žegrè arsi, tokią i duoną valgysi Prng. Dešims su šaukštais, vienas su žegrè Prng. 2. LKAI105(Auk, Ppr).
Dictionary of the Lithuanian Language.